Silvijos tekstas naujausiame kultūros ir meno žurnale „Nemunas“ apie filmą „Nesijaudink, brangioji“ (Don’t worry, darling, rež. O. Wilde, 2022). Jis kino pasaulyje susilaukė dvilypių vertinimo reakcijų, o kaip byloja teksto antraštė – būta ir ašarų. Paanalizuoti filmą giliau įkvėpė šių metų „Nepatogaus kino“ festivalyje matytas dokumentinis filmas „Seksas – kamera – galia“ (Brainwashed: Sex-Camera-Power, rež. Nina Menkes), priminęs feministinę kino teoriją pagal Laurą Mulvey.
Daugelis pripažins, kad šis filmas labai estetiškas ir atmosferiškas. Jis nukelia į XX a. 7-ojo dešimtmečio Ameriką ir pristato pavyzdinę jaunų šeimų bendruomenę. Čia gatvėmis rieda retro automobiliai, moterys dėvi dailias sukneles, vyrai – gražiai gulančius kostiumus, spindi amžiaus vidurio stiliaus interjerai. Tarsi nauja „Stepfordo moterų“ (The Stepford Wives, 2004, rež. Frankas Ozas) versija, kurioje abi lytys turi labai aiškius vaidmenis, apibrėžiančius kiekvieno padėtį visuomenėje. Išblizgintose tobulų šeimų virtuvėse anksti rytą garuoja pusryčiams kepami kiaušiniai, žmonos išlydi vyrus, nešinus pietų dėžutėmis, į darbus. Pačios leidžia dienas plepėdamos, apsipirkinėdamos, šokdamos baletą, o vakare laukia sugrįžtančių brangiųjų, apsivelka kokteilines sukneles ir eina linksmintis su draugais.
